- pagynėti
- pagynė́ti vksm. Pagynė́k balandžiùs nuo palángės.
.
pagynėti
Look at other dictionaries:
pagynėti — tr. 1. pavaryti, nuginti: Šuo šunį pagynė[jo] J. Baltaragis pagynėjo šunį Žem. Kiti, pagynėję piemenis, griebė jaučius rš. 2. pasivyti: Aš dar tave pagynėsiu, nebijok Vkš. 3. plg. gynėti 2: Jau rugelius pjaut pagynėjom Dg. Reikia pagynėti puodai… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgynėti — žr. gynėti 2: Vakar apgynėjom rugius pjaut Arm. | refl.: Apsigynė̃s, viską suvalgys [į pavasarį] Lp. gynėti; apgynėti; dagynėti; išgynėti; pagynėti; užgynėti … Dictionary of the Lithuanian Language
dagynėti — ×dagynėti (hibr.) 1. žr. gynėti 2: Rytoj dagynėsim rugius pjaut Lp. Eikit, vaikeliai, dagynėkit tuos rugius Švn. Kada jau dagynėsi tą biedną pelgrimavojimą savo MP38. 2. refl. mirti, galą gauti: Toj boba sirgo sirgo ir dasigynėjo Švn. gynėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
gynėti — gynėti, gỹni ( ėja KlG98), ėjo tr. 1. vyti, raginti, varyti: Tinginį gynėk, miegantį žadink J. 2. baigti: Gyniù gyvenimą Lp. Dvi karves laikai ir gynì lašinius – nemoki gaspadiniaut Kč. Jau gỹni siūti Švn. Rytoj mes gynėsim rugius pjovę Lš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgynėti — tr. 1. išbaigti: Išgynėk visą sriubą iš bliūdo Lš. 2. privarginti, iškamuoti: Kad jis mus išgynėj[o] iš juoko! Lp. 3. refl. galą gauti: Kad visi toki vaikai išsigynėtų, aš negailėtau Alv. Ko neišsigynėj[o] iš juoko Lp. gynėti; apgynėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pagynėjimas — sm. (1) → pagynėti 3: Ik pagynėjimui pasaulio DP387. gynėjimas; dagynėjimas; pagynėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užgynėti — 1. tr. baigti: Reikia užgynėt dengt stogas Dg. 2. refl. užsikamuoti, galą gauti: Ir užsigynėsi tam raiste, kelmus belupdamas Alv. gynėti; apgynėti; dagynėti; išgynėti; pagynėti; užgynėti … Dictionary of the Lithuanian Language
